Paris, 12 Dhjetor 2000
Mbledhjes sė Rinisė universitare tė Ballit Kombėtar
Tiranė
nga Abas Ermenji
Jam i gėzuar qė po i drejtohem njė grupi tė rinisė duke i kėrkuar
bashkėpunimin e vlefshėm nė pėrpjekjen tonė tė pareshtur pėr t'a
nxjerrė kombin shqiptar nga gjendja ku ka rėnė.
Sepse, nė ēdo vend tė botės, rinia ėshtė pararoja e mbrojtjes sė
lirive, e mbrojtjes sė tė drejtave tė njeriut, qė sigurohen vetėm me
mbrojtjen kombėtare.
Kėtė tė vėrtetė e kam provuar praktikisht unė vetė kur ishja i ri si
ju, nė Prill tė vitit 1939. N'atė kohė, e tėrė rinia shqiptare u
ngrit si njė trup i vetėm pėr tė mbrojtur pavarėsinė e kombit, lirinė
e Atdheut. Rolin qė kam lozur unė vetė n'atė lėvizje, do t'a mėsoni
ndoshta kur tė shkruhet historia e vėrtetė e Shqipėrisė.
Komunizmi ėshtė njė ideologji e gėnjeshtėrt qė s'ka asnjė bazė
shkencore a filozofike. Ai u imponua me anėn e tmerrit dhe tė gjakut
tė derdhur pėr t'i shtruar masat popullore ndėnė shfrytėzimin e
"partisė" sė tij, e cila ishte njė nga mė tiraniket qė ka njohur
bota. Prandaj nuk mujti tė qėndronte mbi popujt, sepse nuk mund tė
pajtohej me ligjet shoqėrore tė njerėzisė. E prandaj u pėrmbys
vetvetiu nga brėnda, si nė Bashkimin Sovjetik ashtu edhe nė n'Europėn
lindore, rreth vitit 1990.
Por antarėt e partisė komuniste, njerėz tė tmerrit dhe tė
shfrytėzimeve, mujtėn tė mbanin akoma forcėn nė disa vende si
Shqipėria, nė saje tė organizimit qė kishin pasur, edhe pse u
detyruan tė ndėrrojnė emrat e partive e tė kthehen gjoja nė
demokratė.
Kjo manevėr e komunistėve ishte e natyrėshme dhe nuk na ēudit. Por na
ēudit sidomos qėndrimi i mpitė i masave, qė vazhdojnė tė mbajnė mbi
kurriz mafjet mė tė ndyra qė mund tė ketė parė bota.
Kjo vjen ndoshta nga se, gjatė 60 vjetve tė sundimit tė tyre,
komunistėt qenė pėrpjekur tė zhduknin ēdo ndjenjė kombėtare dhe ēdo
element intelektual, nacionalist a tjetėr qė nuk mund tė pajtohej me
tiraninė e tyre.
Shqipėria sot jep pėrshtypjen se qeveriset prej mafjesh qė janė
formuar tė grabisin, tė rrėmbejnė dhe tė shtypin atje ku
mundin. Duket se Shqiptarėt nuk kanė asnjė perspektivė qė tė dalin
nga kjo tirani e fėlliqur, e cila po rrezikon edhe ekzistencėn e tyre
si komb. Ky dram po vėrtetohet nė ēėshtjen e Kosovės, qė s'po gjen
asnjė pėrkrahje zyrtare prej Tiranės, kurse Kosova ėshtė gjysma
tjetėr e Shqipėrisė dhe ka njė rėndėsi jetėsore pėr kombin shqiptar.
Pėrbrenda shtetit gjendja duket shumė m'e shėmtuar akoma: shfrytėzime
tė hatashme, vjedhje tė neveritėshme, varfėri e tmerrėshme, mungesė e
pėrgjithėshme pune, veēse grindje tė pėrditėshme rivalėsh pėr t'i
marrė fuqinė njėri-tjetrit. Vetėm pėr tė rregulluar punėt e vendit
nuk ēan kokėn njeri.
Shqiptarėt s'mendojnė veēse tė ikin qė kėtej e t'a braktisin atdheun
e traditave pėr tė gjetur gjoja lumtėrinė rrugėve tė botės. Sidomos
nga rinia janė mėrguar gjer mė sot nė Greqi e n'Itali lart nga njė
gjysėm milioni tė rinj e tė reja, ku durojnė pėrbuzjen dhe
persekutimet e policisė.
Pėrse kjo boshatisje e vendit qė mund tė shkaktojė njė tragjedi
kombėtare? Shqipėria, prej natyre, ėshtė njė vend i pasur. Pėrse tė
mos i pėrvishemi punės e t'i shfrytėzojmė me mend e me rregull kėto
pasuri pėr t'a bėrė vendin materialisht dhe moralisht tė lumtur si
kudo nė botėn e Perėndimit? Lumtėrinė nuk mund t'a gjejmė veēse nė
gji tė atdheut tonė, nė frymėn e dashurisė kombėtare.
Pėrse tė durojmė njė gjendje ku rrėmbehen deri vajzat e mitura, pa
asnjė mbrojtje nga ana e Shtetit, dhe dėrgohen si prostituta rrugėve
t'Europės? S'ka javė ku televizionet e Italisė, tė Francės e tė
Belgjikės tė mos flasin pėr prostitutat shqiptare qė kanė mbushur
rrugėt e qyteteve tė tyre, dhe pėr proksenetėt shqiptarė qė i
shfrytėzojnė duke i torturuar kėto vajza, ose edhe duke i vrarė.
Rini shqiptare!
Nuk dua tė besoj se ti i duron nė heshtje kėto mėnxyra qė po i bėhen
popullit shqiptar. Bashkohu me pėrpjekjen tonė, qė ėshtė e vetmja
luftė kombėtare e Shqipėrisė, pėr t'i siguruar kėtij populli fatkeq
tė drejtat e tija natyrore nė njė demokraci tė vėrtetė.
Rini shqiptare!
Tregohu e denjė pėr historinė famėmadhe tė tė Parėve tė tu.
|